- pelėjai
- pelėjaĩ sm. pl. (4) Šv, pelė́jai (1) K, pelė̃jai (2) Vkš; SD253, P, I pelėsiai: Kur drėgmė, ten pelėjaĩ J. Nuo mėsos pelėjùs nuplauk J. Kubilas kadai kadžių nemazgotas, užsidėję pelėjaĩ Kp. Ka sklepe – pelė̃jai trauka Yl. Sūris pelėjaĩs aptekęs Kl. Nu pelėjų̃ tai karvei užsidegė skrandis Krž. Smirda pelėjaĩs [pašaras], rodos, supuvęs visai Žr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
